- pelenininkas
- peleniniñkas (-inykas; SD275, Sut), -ė smob. (2) NdŽ; N kas daro, ruošia pelenus: Būdininkai skirstėsi į smulkesnes specialybes: anglininkus, pelenininkus, degutininkus, klapkininkus ir t. t. rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pelenininkas
Look at other dictionaries:
peleninkas — peleniñkas, ė smob. (2) NdŽ žr. pelenininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
pelenius — 2 pelẽnius, ė smob. (2) 1. Q41, K, Skr, J.Jabl išsipelenavęs žmogus; apskretėlis, nevaleika: Mužikiškas, kiemiškas, netikėlis, nerūgėlis, pas kelmą augęs, pelenius nelemtas SD67. Kurs į pelenus koją įkiš, kas susipelenėjęs pelenuose, bus… … Dictionary of the Lithuanian Language
